Traukinys į Lasą

Tibeto traukinys – taip vadinamas vos 2006 metais atidarytas geležinkelis jungiantis Lasą su kita Kinijos geležinkelių sistema. Šis geležinkelis turi aukščiausią geležinkelio kelią pasaulyje – net 5072 m. aukštyje, taip pat 1338 m. ilgio „Fēnghuǒshān“ tunelį kuris yra aukščiausias geležinkelio tunelis pasaulyje – 4905 m. aukštyje virš jūros lygio. Traukinio lokomotyvas ir vagonai specialiai pritaikyti važiuoti labai aukštomis vietomis. Kiekvienam keleiviui yra paruošta deguonies rozetė ir kiekviename traukinyje budi gydytojas...

Geležinkelio sistema į ir iš Lasos.

Vertikali atkarpos nuo Golmud iki Lasos dalies diagrama. Permafrost - tai amžino įšalo žemė, kur sudėtingos salygos infrastruktūrai ir traukinys važiuoja lėtai.

Mes į šį traukinį įlipam Lanzhou mieste, maždaug 30 valandų kelionei ir 2187 kilometrams. Kelionė gan varginanti, kadangi tenka keliauti po tokias aukštumas, kur mažai deguonies ir kartais jautiesi nusilpęs. Tačiau viską atsveria stulbinantys vaizdai už traukinio langų ir žinojimas, jog tuoj pabuvosi Tibeto sostinėj.

Pekinas - Lasa traukinio priekis. Šis traukinys nukeliauja kiek daugiau nei 4000 km per beveik 50 valandų. Ši ir kita nuotrauka darytos jau Tibete, likus ne taip jau ir daug iki Lasos.

Už nugaros jau palikom Pekiną, Xi'an'ą, Lanzhou, Xining'ą, Golmud'ą, Nakchu. Teliko paskutinė stotelė - Lasa.

Traukinio praustuvės. Keliautojai jomis naudojasi visas dvi kelionių dienas. Dušo traukiny žinoma nėra.
Paskutinės dienos traukiniuose rytą Justas dalina arbūzą.

Kone kiekvienas keliautojas į Tibetą, dėl aukščių skirtumo, turi pereiti nemalonų adaptacijos periodą. Kiekvienam jis būna skirtingu metu ir pasireiškia skirtingai. Man buvo silpna kelionės metu, kylant į Tibetą, naktį ir rytą. Justo papjaustytas arbūzas labai padėjo atsigauti. Ir jau atvykus į Lasą puikiai jaučiausi.
Vienai merginai pasidarė silpna, kad teko pakvėpuoti deguonimi, bet tai gan normalu. Ir šiame traukiny prie kiekvienos lovos yra įrengta deguonies rozetė. O tolėliau matosi 31°C, bet tai netiesa - tikriausia termometras buvo pagedęs ar netinkamoj vietoj.

Deguonies rozetė prie mano gulto.

O taip atrodo viršutinis gultas. Vienoje kupe iš viso yra šeši gultai.

Qīnghǎi (青海) provincijos peizažai. Paskutinės dienos traukiny rytą.

Tibeto žemės, netoli Nakču (ནག་ཆུ་རྫོང་) miesto. Lygis virš jūros lygio jau apie 4500 metrų.

Pastatai Tibete, palei traukinio bėgius, o aplink beveik nieko daugiau nėra...

Nakču (ནག་ཆུ་རྫོང་) miesto priemiesčiai. Ir trys jakai ganosi palei geležingelio pylimą.
Pirmasis traukinio sustojimas Tibete - Nakču (ནག་ཆུ་རྫོང་) miestas. Išlipam čia pramankštinti kojas ir pakvėpuoti grynu oru. Čia jau gerokai vėsoka lyginant su žemesnėmis vietovėmis.

Andrey (Андрей) ir aš prie traukinio lentelės.

Avys ganomos geležinkelio pašonėje.

Kai kurie žmonės šią beveik 50 valandų trunkančią kelionę praleidžia sėdimose vietose. Bent jau stovimų bilietų čia neparduoda, kaip kituose kiniškuose traukiniuose. Žinoma šitaip keliauja neturtingiausi traukinio keleiviai, bet vargingiausi žmonės neįpirktų jokio bilieto...

Mūsų vagono vaizdas dieną ir naktį. Dauguma bendrakeleivių - kinai. Tibetiečiai ne tokie pasiturintys, todėl dažniau renkasi sėdimas vietas.

Pakeliui matėm daug upių, upelių ir kitokių vandens srovių.

Debesys jau visai čia pat. Jau glosto ir nedidelių kalnų viršūnes.

Iki Lasos liko maždaug dvi valandos kelio. Vadinasi čia dar ne Lasos priemiesčiai, o Tibeto miestelis.

Artėjant link Lasos, kalnai rodosi didesni ir labiau uolėti.

Labai didelė dalis tibetiečių - klajokliai. Gyvena palapinėse/jurtose, gano gyvulius ir migruoja sulig sezonų kaita.

Netoliese klajoklių gyvenamos vietos - kažkas pažymėta akmenų juosta.

Dar viena nedidelė gyvenvietė Tibete.

Justas ir Aušra "stumia" laiką iki Lasos... kadangi gyvenimas yra gražus! :)

Sraunesnė upė nei dauguma pravažiuotų, turinti ir nedidelį krioklį.

Šešėliuose skendintys šlaitai. Iki Lasos liko mažiau nei valanda.

Kalnų vis daugėja ir daugėja.

Čia jau matyti Lasos priemiesčiai. O tolumoi ir šiek tiek lietaus.

Horizonte matosi bent penki kalnų ruožai.

Kai kuriose vietose intensyviai vyksta statybos. Progresas taip sakant...

Pagaliau išsilaipinom Lasoj!

Dabar kai jau turim nuotrauką prie traukinio lentelės ir dar su traukinio darbuotoju - galim drąsiai sakyt: "Atvykom!" :) Darbuotojo pareigos nežinomos.

Tuščios traukinių stoties salės. Ne traukinio keliaiviai į stotį neįleidžiami.

Pirmasis vaizdas išėjus iš traukinių stoties: Kalnai, Haibao (žydras, į kairę nuo vėliavos stiebo), kinų vėliava ir kinų kareivis. Lasą supantys kalnai - stulbina, bet čia pat kinai su savo išsidirbinėjimais: a) tiek stoty, tiek aplink stotį viskas sutvarstyta tvorelėmis, kur galima ir kur negalima eiti. Į stoties teritoriją be bilietų patekti negalima, visi laukiantys atvykstančių svečių laukia lauke už tvoros; b) kareiviai. Tibetas - okupuotas kraštas, tą tik įrodo visur esantys kinų kareiviai, kurios beje, fotografuoti uždrausta; c) kinų vėliava. Tibeto vėliava - uždrausta, o kinų kabo visur kur tik įmanoma. d) Haibao, tas žydras Šanhajaus EXPO 2010 parodos simbolis išdėliotas po visą Kiniją. Nors tikriausia vietiniam tibetiečiam nebūtų duotas leidimas net vykti į Šanhajų.

Vietinių tibetiečių restoranėlis. Būtinas elementas - Panšen lama, kadangi Dalai lamos atvaizdas - uždraustas. Mūsų gidas nuvedė mus į šį vietinių restoranėlį, pavalgyti pirmojo normalaus maisto Tibete.

Gidas pila mums jako sviesto arbatos. Jos gaminimo esmė - jako sviestas užpiltas ilgai virinta arbata ir pasūdytas druska.

Vietinių tibetiečių restoranėly valgom pirmąją vakarienę Lasoj: ryžius ir bulves su mėsa. Užsigerdami jako sviesto arbata.

Daugiau informacijos:

 


Fatal error: Allowed memory size of 33554432 bytes exhausted (tried to allocate 6440591 bytes) in /var/www/vhosts/daugis.3d.lt/httpdocs/modules/search/search.module on line 444