Pirmosios praktikos paieškos

Lapkritį pradėjau ieškotis vietos praktikai.
Pirmasis rimtas pabandymas buvo į Kanadą. Darbo vieta super - Otavos "Carleton" universitete, atlyginimas neblogas, darbo valandų palyginus nedaug, darbas kažkas su kompais ir kažkokia duombaze. Nusiunčiau motyvacinį laišką, CV ir gavau teigiamą atsakymą. Iš vietinio AIESEC, tos praktikos vietos kuratorės (Danai iš Graikijos). Taigi, sekantis žingsnis - nusiunčiu savo AN (acceptance note), tai dokumentas, kuris reiškia, kad jei mane atsirinks darbo vieta įsipareigoju pas juos ir važiuoti (dokumentas galioja 10 dienų). Taigi toliau liko tik laukti atsakymo iš pačio universiteto, jei mane pasirinktų, reikėtų dar praeiti interviu su darbovietės atstovais (šiuo atveju Carleton universiteto).
Tačiau manęs nepasirinko. Manau ten nusiunčiau silpnoką motyvacinį laišką. Bet kaip vėliau dar paaiškėjo, į tą praktikos vietą priemė graiką... :)

Vėliau dar siunčiau savo dokumentus į kelias vietas, apturėjau keletą pokalbių su AIESEC kuratoriais įvairiose vietose, tačiau niekur taip ir nesiunčiau AN.

Kadangi mano vienas iš tikslų buvo pamatyti daug pasaulio - ieškojau praktikos ne Europoj. Nors, žinoma, ir ten užmesdavau akį. Bet bendrai, vakarų Europoj, Š. Amerikoj ir kituose labiausiai išsivysčiusiuose kraštuose kaip Japonija, Hong-Kongas, Singapūras, etc., gauti praktiką yra žymiai sudėtingiau nei kitur, kadangi ten daugiau žmonių nori išvažiuoti, ten aukštesni reikalavimai praktikantams ir šiaip ne taip populiaru tokiu būdu iškotis praktikai žmonių.
AIESEC praktikantų daugiausia ieškosi Indija, antroje vietoje Kinija - tai dvi lyderės, nuo kurių kitos šalys atsilieka. Indija pirmauja manau ir dėl to, kad savu laiku AIESEC praktikantas buvo Ratan Naval Tata (Tata motors), kuris ir dabar remia ir propaguoja AIESEC.